S01 Chapter 8

Rinkimai ir Vilniaus snobai

Po balsavimo savivaldos rinkimuose mes, kaip ir kiekvieną sekmadienį, susirinkome kavos prieš katedros aikštę esančiame viešbučio restorane. Aš atėjau pirma, atsisėdau prie savo mėgstamiausio staliuko arčiausiai vitrininių langų. Užsakiau visiems kavos, o tada stebėjau japonų grupę, jie linksmai čiauškėjo prie įėjimo. Turistai mano mieste visada man pakelia nuotaika, o Vilnius tampa dar gyvesnis ir šurmulingesnis.

Po kelių minučių į viešbučio holą įgriuvo visas išraudęs Nojus. Tempdamas du lagaminus jis gražiai lietuviškai keikėsi ir isteriškai mojo man ranka, kad ateičiau paimti vieno lagamino. Mes su Nojumi buvome vieninteliai mūsų draugų kompanijoje, kurie nekenčia rusiškų keiksmažodžių, o juos vartojančius snobiškai laikėme kalbančius asocialų kalba. Tačiau paradoksas, kad visos likusios mūsų mergos: chirurgė Beatričė, architektė Saulė ir marketingo specialistė Paula keikėsi kaip koks kalinių prižiūrėtojas labai blogą dieną. Bandymai jas auklėti, žinoma, jokio rezultato neatnešė. Mes susitaikėme su draugų keiksmais, bet visada demonstratyviai vartydavome akis joms nusikeikus arba kartais apsimesdavome, kad jų nepažįstame, jei kuri labai įsikarščiuodavo. „Sandra ir Nojus – didžiausi ir labiausiai užknisantys Vilniaus snobai”, taip apie mus kalbėjo draugai. Ir tiesos tame išties buvo.

Nojus iškart po kavos turėjo važiuoti į oro uostą, tuomet laukė skrydis į Londoną pas Tomą. Jie ruošiasi savaitę atostogauti Tomo šeimos namuose, jo gimtajame miestelyje, kuris buvo 4 valandos kelio nuo Londono. Dar Nojus sumanė studijuoti interjero dizainą Londone, jis dirbo dekoratoriumi, jo nuomone, interjero studijos puikiai papildys dekoratoriaus profesiją. Mes visi palaikėme ir labai džiaugėmės dėl Nojaus. Jis buvo stiliaus guru, o jo namuose apsilankę žmonės pasijausdavo taip lyg būtų gyvai įžengę į pinterest platformos namus – kiekvienas pasisemdavo idėjų, ką galėtų pritaikyti savo namuose.

Paula kaip visada laiką buvo suplanavusi minučių tikslumu. Balsavimas, kava su mumis, pietūs pas tėvus, laikas su vaikais, galiausiai atlaiduojanti vonia vakare ir silkė desertui. Silkę ji taip mylėjo, kad net jei gamindavo krevetes, tai jas duodavo vaikams ir vyrui, o pati atsidarydavo silkės, nes jai taip skaniau. Aš niekaip negalėjau suvokti kaip krevetes galima iškeisti į silkę. Nors, tiesą sakant, apskritai nesuvokiau kaip galima tą silkę valgyti, mane vien nuo jos kvapo ištinka koma. Ir tikriausiai tai yra tas maistas, kurio net iš bado nevalgyčiau. Bet Paula silkę kapodavo kaip skaniausią dievų maistą ir jai mažiausiai rūpėjo, kas kam patinka ar nepatinka.

Saulė vis dar susitikinėjo su bevardžiu. Mes jį taip vadinome, nes Saulė, kurį laiką negalėjo atsiminti jo vardo. Ji pasakojo, kad Bevardis šaunus vyrukas – turi daug žinių, su juo įdomu kalbėtis, jis gerai sutaria su Saulės dukra, bet svarbiausia – geresnio sekso Saulė nebuvo turėjusi. Todėl šis punktas kalbant apie vyruko tinkamumą ir gerumą buvo pats svarbiausias. Puikus seksas buvo svarbesnis ir net už tą faktą, kad Bevardis jau kelis mėnesius neturi darbo ir vangiai jo ieškosi. Jis dažniausiai tūno savo mažame nuomojame bute, žaidžia kompiuterinius žaidimus, o vakarais lėbauja mieste su draugais.

„Žmogus dabar nori pailsėti, juk prieš tai dirbo gerai apmokamame darbe, todėl dabar ir nemažą nedarbo išmoką gauna. Jis paklausus IT specialistas, turi visas galimybes susirasti gerą darbą“, pasakojo Saulė. Palyginimui, S. gyveno nuosavame name viename prestižinių Vilniaus rajonų, gerai uždirbo ir turėjo nuosavą kompaniją. Ji griežtai atsisakė sukti galvą dėl Bevardžio finansų, nes jis turėjo dvi savybes, kurių ji labiausiai geidė iš vyro – linksmintis mieste, kviestis draugų ir gerai atidirbdavo lovoje. „O visa kita – susitvarkys“, pozityviai mąstė Saulė.4

Beatričė buvo tokia laiminga antrą kartą bandydama kurti santykius su advokatu Jonu, kad šį kartą neskaitė jokio moralo Saulei dėl jos lengvabūdiškumo. Tik numojusi ranka pasakė, kad Saulė įsitaisė berniuką-žaisliuką už kurį pati ir susimoka. Man Bevardis kėlė abejonių, jis man atrodė nepatikimas. Mums jau ne šešiolika metų, kad galėtume nekreipti dėmesio į partnerio finansinį stabilumą. Be to, sėkmingos ir veiklios moterys geriausiai jaučiasi šalia tokių pat vyrų.

Žinoma, Saulė mūsų nesiklausė, jos nuomone, mes savo burbėjimais tik jai gadindavome ūpą. Ji norėjo tikėti tuo, kuo norėjo. Ir jokie faktai jos įsitikinimo nebūtų pakeitę. Tam reikėjo laiko, nes susižavėjusi nauju grobiu S. tapdavo akla ir kurčia aplinkiniam pasauliui.

Beatričė pasakojo, kad intensyviai ruošiasi susitikimui su Jono tėvais ir mumis visais jos namuose. „Tai bus rafinuoti, prabangūs, bet kartu ir modernūs pietūs. Dabar tolesnės instrukcijos – visi prie Jono tylit kaip vandens į burną prisėmę, kad ką nors apie jį JAU žinote, nepasakojat nieko apie šiknių, pasipuošiat šventiškai, ateinat su gera nuotaika“, lenkdama pirštus vardino B. Mes tik sėdėjome ir kinkavome galvas, kad viską supratome ir elgsimės kaip paliepti.

Man visada būna juokingiausias tas momentas, kai susipažįsti su draugo nauju partneriu ir klausai jo pasakojamų dalykų, kuriuos jau seniausiai su visomis smulkmenomis žinai. „Taip, taip, labai įdomu, gal galėtum papasakoti plačiau“, sakau ir įsijaučiu lyg dirbčiau savo žurnalistinį darbą, užduodama tuos pačius klausimus išklausant kitą pusę.

„Ir dar. Tik prašau be bliovimų dabar, bet prie Jono aš nesikeikiu“, netikėtai nudelbdama akis pasakė Beatričė. B. paskutiniu metu mane vis nustebindavo arba net šokiruodavo savo pasikeitimais ir naujais požiūriais. „Jau man, bl**, joks byb** neaiškins kaip kalbėti ir aš keiksiuos, jei norėsiu keiktis“, tvirtindavo ji. O štai dabar atsirado toks.

Aš pradėjau nesutramdomai žvengti ir labai džiaugiausi, kad bent prie Jono keiksmų iš Beatričės mes nebegirdėsime. Nojus iš juoko apsiverkė, o Paula ir Saulė sėdėjo apšalusios. Jau ko ko, bet šito jos iš Beatričės nesitikėjo. „Vilniui per akis užtenka ir Sandros su Nojum, o dabar atsirado dar vienas intelektualas, bl**, neviltes balsu reziumavo Paula.

Žinau, kad mane mylite. Apkabinu ir siunčiu linkėjimų.

Sandra Vilimaitė

P.S. Jei patinka mano tekstai tapkite patreonu arba perveskite $2 ar daugiau paypal sandra.vilimaite@gmail.com